Arsenijaus Ir Julijos miegamasis

Taigi sakau,kad nezinau
~ziuri i ji~

*Sypteli ir ja pabuciuoja*
-Nu ok.Suzinosim rytoi.
*Sypteli ir ja pabuciuoja*
-Mes jau penkias savaites kartu.

Bet griet gal nebusim kartu
~ziuri i ji~

-Na gal,bet as manau taves nepasodins.
*Pabuciuoja ja*

O jai pasodins kas tada
~sypsosi~

-Na jai sėsi aš liudėsiu.
*Pabučiuoja ją ir šypteli*

Ka nori veikti
~sypsosi~

-Nesugalvoju o ka tu noretum veikti?
*Pabučiuoja ją ir šypteli*

Nezinau ka veikti
~sypsosi~

-Aš ir nežinau mano meile.
*Pabučiuoja ją*

~atsako i jo bucini~

*šypteli ir nuliūsta*
-Mažute tu sėsi vėl.

Ka?
~pasoksta ir ziuri i ji~

-Na.Taip tu sėdi tik nusiramink.
*Žiūri į ją*
-Tave Denisas antrą kart pasodino.
*Žiūri į ją*
-Tik nebijok nekrisi.
*Sumišęs žiūri į ją*

Ne si kart as galiu kristi
~uzsidengia veida rankomis~

-Nusiramink meile mano.
*Pabučiuoja ją*
-Tikrai nekrisi pažadu.
*Žiūri į ją*
-Turbūt gali mane pasodinti šalia tavęs ir Milos tuomet tikrai kristum.
*Žiūri į ją ir pabučiuoja*

Krisiu tai krisiu
~sedi ir ziuri i viena taska~

-Nusiramink aš šalia būsiu visalaik.
*Pabučiuoja ją*
-Jei krisi apsigyvensi mano namuose.
*Pabučiuoja ją*
-Ir tave tavo tėvai bei mano tėvai prižiurės tave.
*Pabučiuoja ją*
-Kad vaikams nieko nenutiktų.
*Šypteli jai*

bet as nenoriu taves palikti jai krisiu
~ziuri i ji~
As ir pati galiu savim pasirupinti

-Bet tau bus gerai ir kad kas nors prižiurės.
*Pabučiuoja ją*
-Nebijok tu dar nekrisi.
*Šypteli jai*

is kur tu zinai,kad as nekrisiu
~ziuri i ji~
Ne as saip pati galiu savim pasirupinti

-Na gerai jai krisi savim pasir8pinsi.
*Pabučiuoja ją*
-Mano namuose viskas nupirkta tai tau neteks vaikščioti į parduotuves.
*Pabučiuoja ją vėl*
-Na nzn bet nujaučiu,kad nekrisi bet nesu tikras visiškai.

Bet reiks vaiku kambary irekti
~pabuciuoja ji~
Tai ka veiksim
~sypsosi~

-Nežinau ką veikiam.
*Pabučiuoja ją*
-Gal paskambink šiandien savo tėvams?

neprasyk manes to
~supikusi pasako~
Tai gulesim